Burtai

Mes norim atsikelt anksti,
Ir pievomis visi basi
Nubėgsim saulės pasitikt.
Tada mes būsim atviri,
Kaip rasos lašas ant žolės...
Kažkas kalbės, kažkas tylės
Kažkas nekęs, kažkas mylės,
Neklaus savęs tik ant gėlės
Išburs sau ateitį...
Sugrįžęs į namus, paskui
Vėl atsikelt norės anksti...
...O, viešpatie!
Tu jau žilsti...
Ir pasilieka atmintį,
Kokie mes buvom artimi.