Po krūtine
Tu išlaižei be soties mano saulę,
O man tik trapų rezginį tepalikai.
Jį paslėpiau po megztiniu,
ir šildau.
O tau užaugo tik sparnai...
Per sapną pakilai į dangų
Bet pamiršai, kad tinklą -
Aš turiu...
(tai kas, kad jūros ašarų apgraužtą -
Jausmu sulopiau nemariu.)
Į debesį norėjai pasinerti,
Užtat į mano akį pakliuvai...
Perdėm aklai.
Nors visada galvojau -
Šilko gijų tinklas mano austas
Gaudyt krintančiom žvaigždėm.


Chariot














