Laikas ir žmonės

Užėjai pas mane
Dar nuo pernai batais purvinais
Ir sukepusiam delne
Laikei gėlės

Aš lyg apaštalą išvydus
Širdyje šaukiau -
Tai tu, tik jau ne išdidus
Su nerimu veide

Ar tu dar tas žmogus?
Paklausiau tyliai, nejučia
Turbūt nebe
Turbūt nebe...

Ir nežinau ar taip geriau
Mylėjau ne ką kitą,
Juk tave
O jei ne tu čia – kas toliau?

Nubiro žiedlapiai
Prabėgo žiemos kelios, vasaros
Tavęs jame neberadau...