Pažinimo džiaugsmas

Pažinimo reikšmę beždžionės  supranta.
Tūkstantmečiais tyrė jos gamtos pradus...
Ir tą aukštą medį, ir žolytę menką,
Ir ką reiškia šaltas krintantis lietus.

Su plėšriais gyvūnais jos nebedraugavo,
Vengė susitikti, kur siauram take...
Tankiai lakstė medžiais ir būriais gyvavo,
Apsiginti bandė su lazda sunkia.

Daug ką iš pirmuolių žmogus pasirinko
Ir mojuot su kuoka, ir dangum skraidyt.
O kai susikūrė šautuvus, patrankas,
Siekia žmogus žmogų ugnimi barstyt.

Kai nurimsta kraujas, šoko terapija,
Tada žemė žydi vien kvapniais žiedais.
Tiktai greit pabosta rožės, pinavijos
Ir jie vėl mojuoja tais aštriais kardais.

Šitiek sunaikino žiaurus pažinimas,
Šitiek karalysčių žlugo praeitim.
Lieka pasakyti – jųjų toks likimas
Arba, kad: „toks metas – nekvepia viltim“.

Taip ir stumdos žmonės po planetos plotus, -
Krovę pažinimą į bibliotekas;
Kalnus ir dirvonus juo gali užkloti
Ir padžiaut pašiūrėj bedarbes  rankas.

Pažinimo džiaugsmas, sukelia tik skausmą,
Kad pasaulį drasko prieštara žiauri
Ir nei Mahometas, nei krikščionių šauksmas,
Nepadeda taikai atverti duris...

Pažinimo džiaugsmas, pažinimo skonis,
Pažinimo kaina, tai Žmogaus būtis.
Nesuteiks jam niekas net mažų malonių,
Nebent humanizmo sutelktas būrys.