Pro savo langą matau pasaulį.
Matau aš žolę… matau ir saulę…
Matau kaip paukštis sparnu mosuoja.
O lietui lyjant – langas rasoja…
Tuomet pasaulis kažkur išplaukia
Ir mano akys saulutės laukia…
Nebematau per stiklą žiedų kaštono,
Suolelio seno, prie namo šono...
Už lango stiklo – lietui išblukus,
Baloj mergytė taškos padūkus…
Myliu pasaulį už mano lango.
Jis tarsi durys į žydrą dangų…