o jei manes nėra
ir viską ką darau
nedarau?
praradau aš širdį
o kai ją radau
buvo ji išdžiuvusiu ir pajuodusi
ir mano klausimai išnyksta
kai į vietas žvaigždes dėlioti bandau
o kur man skirtas žmogus
kuris patartu ir pasakytu
skatinančius žodžius?
aš taip pavargau nuo mėlyno dangaus
kaip susigrąžinti visas kitas spalvas
paskęsiu užmaršties gniaužtose
jei nerasiu to žmogaus
kuris ištrauks manę
iš šio liūno bjauraus
kur tik į dugną srovė neša
kur tik tamsa net gražiausia diena
taip aš šypsausi
taip aš suprantu tai juokinga
va, prašau mano juokas atidirbtas
o dabar palik manę
tu ne tas
ne tas žmogus kurio aš ieškau
jis turėtu būti manyje
bet jis išėjo pas su ja
o ji išmetė mano sielą
kai ne ta žodį pasakiau
ir likau aš vienas be saves
pamiršęs vardą, blaškaus
po nežinios šalį
nežinomam kūne