Ko tu nori, širdie?

Ko tu nori, širdie, ko tu trokšti?
Juk atrodo pasiekta tiek daug.
Gal pakaks su gyvenimu lošti?
O pralošus, lyg šuniui vis kaukt...

Ko nerimsta dvasia tavo kūne?
Pastatytas gyvenimas tvirtas.
Ko tau taip neramu kartais būna?
Ir nemielas su sąžine flirtas.

Gal tik reikia sustot ir nurimti,
Po beprotiško, kvailo lėkimo.
Jau prinokusius vaisius nurinkti
Ir dėkot, o ne keikti likimą.

O jei to, kas pasiekta tau maža,
Jei jauties be gyvybės, lyg stagaras,
Čiupk už rankos gyvenimą gražų.
Patikėki tikrai dar ne vakaras...