Kačiukas ir lašiukas

Papt - lašiukas ant nosytės,
- Miau! - kačiukas ant žolytės,
- Kas tai, mama, toks švelnus,
Šiltas ir šiek tiek sūrus?

- Tai lietaus lašelis, Murki,
Kiek išdykęs, kaip ir tu,
Tyčia tau nosytėn papsi,
Nori žaist pakviest kartu.

- Juk jis toks mažytis, mama,
Nuvarvėjo kaži kur?
Bet iš kur jis atsirado?
Atkeliavo iš svetur?

- Ar matai tą debesėlį?
Ten - lietaus lašų namai,
Kai pamato katinėlį,
Šoka lyt ant jo smagiai.:)

- Tai tikrai tada išdykę
Tie šlapi lietaus lašai,
Aš su jais nenoriu žaisti –
Šlapias kailis – negerai.

- Jau dabar gerklytę perši,
Bėgu į šiltus namus,
Su lašeliais nedraugausiu,
Kol kailiukas neišdžius.

- Pasakyki, debesėli,
Gal sausų lašų turi?
Debesėlis šypt į delną:
- Kas per klausimas, chi, chi!

- Juk lašai pagirdo žemę,
Žolę, krūmus bei medžius,
Ką matai aplinkui žalia,
Tai – šlapių lašų derlius.