Babajus vieną vakarą išėjo pasivaikščioti į Vilniaus senamiestį.
Kartu išėjo ir Mamedova.
Babajus, eidamas vokiečių gatve, sumanė pasislėpti nuo Mamedovos.
Jis nėrė į tarpuvartę, greitai šmurkštelėjo į pašto furgoną ir įsiklausė.
Kažkur giliai po žeme, rūsiuose, vienuolis smaugė vienuolę Eleną.
Furgono tyloje girdėjosi kaip Elenai lūžta nagai, kuriais ji įsikibo vienuoliui į pilvą.
Pro šalį prabėgo moteris.
Mamedova? Pagalvojo Babajus. Kodėl toks sunkus žingsnis? Gal batai suplyšo? Gal nutrynė? Reikės druskos į batus pabarstyti.
Pašto furgonas ilgai važinėjo miesto gatvėmis.
Babajus ryte sugrįžo namo.
Mamedova ištiesė ploną vamzdelį:
- Papūsk.
- Kas čia?
- Pamatysi.
Babajus papūtė.
Vamzdelis tapo mėlynas.
- Tu buvai neištikimas
- Kas ar aš buvau neištikimas?
- Mėlynumas vamzdelyje – tai daiktinis įrodymas, kad buvai neištikimas.
- Nesąmonė
- Tai Kanados mokslininkų išradimas. Gavau testą paskaitoje.
- O kiek kartų buvau neištikimas nerodo?
- Rodo. Tik reikia priedelį nusipirkti.
- Papūsk tu man į uodegą. Aš visą naktį pašto furgone važinėjau. Kaip aš galėjau?
- O paštininkės?
- O, taip, paštininkės buvo.
Nemėgo Babajus Kanados mokslininkų.
Niekada nemėgo.
O Mamedova – mėgo.
Net turėjo santykių.