Tikėjimas meile

Tai ką matai...
Tikėti ar tylėti?
Matai kaip gimsta žodis...
Kaip miršta tikėjimas...
Ir rankos daužo sieną nevilties.
Ateina teismo valanda...
Prisiek ką ištesėti tu gali!
Ateina melas,
Ir plečiasi per žodį...
Jis gelia kaip mirtis.
Mirtis...
Kuri ateina tikėjimo sekundėmis.
Tikėjimas tau užveria akis...
Nors aklas mato ne akim.
Kodėl?
Ar tu žinai, kad melas atima tikėjimo viltis?
Ir meilės simbolis apgauna tą, kurio tikėjimas numirs...
Ar tiesai tu galėsi pažiūrėti į akis?
Jose tik matosi užšalusi svajonės praeitis.
Ar verta būti ten, kur nėra širdies...
Tikėk!
Ir teismo valanda ateis, kaip dūžis berusenančios širdies…