Naujamiesčio angelas

Naktis šita neleidžia man įkvėpt
iš praeities deguonies balionėlio
akytėms besiverčiant į viršų
ilgai miegojusi po švenčių
prabunda siela.
Ranka bandau užčiuopt prakiurusią
metų išvargintą ir užkalkėjusią kraujagyslę
palietus ją - išsiveržia fontanas
keiksmų ir pažadų jūroj pamerdėju.
Keturi, trys, skaičiuoju keik dar liko
lange sušvyturiuoja -
bet ne pas mane.
Naktis šita pasėjo sėklą.

Išdygs Naujamiesty kažkur. Ir kažkada.