Kai miškas saulę į save įsitempia
Prieš klyksmą nubarsto ji auksu kelius
Susiliečia vingis po vingio
Aš lyžteliu sūrius pirštus
Ir atverčiu pasakos lapą
Dar vasaros liko
Nunoks dar žali obuoliai
Man tėvas pasakė
Laimingas aš mirsiu
Po žemėm su kurmiais
Sutarsiu gerai
Tik kortų įdėkit į žemę
Kad duriniu galėtume žaisti