O, taip! Išbluko meilės jausmas,
Kurį nešiojaisi lig šiol.
Kodėl tu toks esi bejausmis?
Lyg neregys eini klupsčiom...
Išblėso laimės žiburiukai,
Spindėję tavo akyse,
Lašeliai liejasi per stiklą,
Paguodą vėl randi juose.
Palauk! Sustok! Pražūsi vėlei,
Ir pasroviui žiaurios lemties
Išsitaškysi... vėl pamėlęs
Giedosi himną pragaišties.
Palaidosi, kas buvo šventa,
O siela, sako, nemari,
Jai po mirties blaškytis lemta,
Tai kam gi sau tu taip kenki?


Mintautė







