viltis durniu motyna

Na dirbam, na tiksliau apsimetam, kad dirbam, du pasislėpė už krūmų taško alų, aš skaitau knyga, o kiti šiaip dykaduoniauja ir man pasidaro nuobodu ir toks Lukas šalia manęs sėdi ir žiūri į viena tašką atrodo labai mąslus nors iš tiesu yra tik vidutiniška baryga ir aš jam sakau .
- žinai seni, jei čia viska baigsim galėsim varyti namo . Ir jis išplėtė akis, prasižiojo ir tarė .
- Rimtai??
- NU . kuo ramiausiai atsakiau
ir kai puolė dirbti lietui lyjant tampė šimtamečio klevo šakas į kalną, be atvangos prakaitas susimaišęs su lietaus lašais žliogė per veidą, o iš jo tik girdėjosi skatinantis  žodžiai, sakė jis
- nu davai, davai dirbam, greičiau pabaigsim, greičiau eisim namo .
ir po poros valandų kai viskas buvo baigta jis sužinojo, kad melavau, na ne visai jis pagalvojo, kad viršininkas melavo ir labai nusivylė ir keiksnojo vargšą nieko dieta idiotą . Bet tuo nesibaigia po to mus nusiuntė į kita objektą ten irgi reikėjo dirbti beveik ta pati tik ne nešti, o pjauti ir aš jam pasakiau, kad mūsų atvažiuos pasiimti antra valanda ir jis vėl patikėjo ir kai pradėjo vos krutėti ir kas tris sekundes žvilgčioti į telefoną ir sakydavo kitiem neskubėti kaip, kad pats . Ir galiausiai išmušė antra valandą ir jis sustojo lyg būtu kas per galvą su plaktuku vožęs ir kai pradėjo rėkti
- tei ubaga, melage, svolačia neralioti kai pesa protą kiaura diena grina visus juos nukrižiuonu . Ir kai svėdė pjūklą į viršu koki šimta metrų ir atsisėdo ant šlapios žolės .
                atidirbom pilna darbo diena ir tokio liūdno jo dar nemačiau, taigi vaikai viltis durnių motyna