Sesės

- Paimk, sesute, man už rankos,
Tave nuvesiu į vaikystę
Gimtinės takeliu smėlėtu,
Kur atminimų gėlės nenuvysta.

Pasiūsiu tau suknelę puošnią
Iš audeklo, išausto motinėlės,
Išsiuvinėsiu ją rausvom aguonom
Ir plaukus į kasas supinsiu vėlei.

Bėgiosi, žaisi pievoje vaikystės
Be rūpesčių, linksma, laiminga
Ir  nepajusi, kad ruduo atsėlina,
Pirma šalna į plaukus sninga.

Tuo rudenėjančiu taku abi mes eisim
Ir  mūsų žvilgsniai vėl kalbėsis tyliai:
- Abi mes tam pačiam lopšely suptos,
Gal būt dėl to taip viena kitą mylim.