Ruduo

Lyja ruduo iš dangaus
Lašais šaltais -
Nuodėmes žemės žmogaus
Kas atleis?

Akmenį nuo širdies
Kas nuridens?
Siela trokšta vilties,
Medis - vandens.

Dar pasėdėkim kartu
Prie laužo liepsnos.
Voratinklių plaukus žilus
Vakaris šukuos.

Te šaltas vėjas nakties
Šlapią dangų kedens.
Tu man priglusk prie peties,
Aš - prie liemens.

Dar pagulėkim kartu
Lapų šlapių patale.
Tirštu rudens rūku
Tikiu. Ir myliu tave!