Senelio Muko pamokos

Riešutėlį rankoj laiko,
Mažas Tomas kąst jį taiko,
- Neįkąsi – lūš dantukas, -
Sako jam senelis Mukas.

- O kodėl gi voveraitė
Perkando tą riešutaitį?
Ar ir jai dantukas lūžo? –
Klausinėja Tomas Muko.

- Voveraitės dantys aštrūs
Panašiai kaip išgaląsti.
- Tai, seneli, duok man dildę -
Išgaląsiu sau – bus iltys.

O senelis šypt į ūsą,
- Bus skausmingas tavo triūsas,
Gal paimki šepetuką,
Kruopščiai išvalyk dantuką,

Po to antrą ir kitus,
Valgyk uogas ir vaisius.
Kai užaugsi, sustiprėsi,
Riešutėlį kąst galėsi.

Valė Tomas dantukus,
Net, per dieną, du kartus,
Vis į veidrodį žiūrėjo,
Ar dantukai sustiprėjo.

- Būk kantrus – senelis sako,
Greit prabėgs vaikystė tavo,
O, kolkas, riešutukus
Gliaudyki su spaustuku.