Nuo tavo žvilgsnio,
jaučiuosi kažkaip aš pakerėtas.
Tos eisenos grakščios,
lengvu žingsniuku.
Plauku, švelniu plauku kuriu nesu palietęs,
ir lupu, putliu tu lupu ne išbučiuotu,
trokštančiu karštu labai ilgu tu bučiniu.
Ne galiu pamiršt gražaus aš Tavo veido,
šypsenos vejančios mane iš proto, visur matau aš ja.
Ar tai būtu stulpas ten prie kelio,
ar šiaip plakatas įžymybės - man viskas primena Tave.
Man Tavo juokas, geras sveikas juokas, tarytum
švelnus vėjelis pro ausis, labai jis linksmina mane.
Labai norėčiau prisiglaus prie Tavo kūno,
galėčiau jausti kas darosi tavyje.
Tie virpesiai nueinantys per kūną,
norėčiau jausti juos labai.
Širdelę plakančia į mana, gal susitartu jos labai.
Mielai aš žvelgčiau į akis Tau, akis vedančias mane iš proto
Tas mėlynumas jų gili mintis...
O rankos tavo gražios švelnios rankos,
laikytu jos mane tvirtai,
neleistu niekur pasiklyst.