Karvė trykšta balta pieno drobe
Dubeny ir lėkštėse ant stalo.
Katinas, puodeli pasigrobęs,
Liežuviu į baltą dugną kala.
Ir mažylis riečiasi iš lopšio,
Minkšto spenio iš gumos paimti,
Vakar mama ilgu siūlu lopė
Apie pieną įsiūbuotą mintį.
Atėmė kolchozas mūsų žemę
Ir žoles, kurios nuo seno žėlė,
Karvę išvagojo kaulų dėmės,
Mamos veidą apgaubė šešėliai.
Liks tik pieno baltas debesėlis,
Ten aukštai į dangų nusiritęs
Virkaus lovoj suguldytos lėlės –
Dar ne šiandien, nuo rytojaus ryto.