Tikslas

Užgeso lempos,
Didžiosios aikštės pakrašty,
Sukniubo vyrai,
Belaukdami Šviesaus Rytojaus,
Bet Tu eini,
Tau nieks daugiau nerūpi,
Kaip tik pasiekti,
Išsvajotuosius vartus.

Tu nematai,
Kaip upės vagose baigia jau išdžiūti,
Tu negirdi,
Kaip gandras smapeliu kalena,
Pristigęs varlių pulko,
Tau vienas tik galvoj,
Ir kaip greičiau išžengti,
Iš šito sukūrio baisaus.

Galiausiai sustoji, apsidairai,
Pasirodo vienas Tu likai,
Ir kurgi buvo tavo protas,
Kai vienas kryžkelėj likai...

Judėti toliau jėgų nebeliko,
Ir sukūrys vienam atrodo vis baisesnis,
Ir kurgi dėsiuos vienas - be draugų,
Juk vartai be jų - tik niekas...

Bet jau vėlu kažką pakeisti,
Nebesibels jau niekas į duris,
Vėl vienas dūlinsi keliu,
Lyg šuo - nuleidęs galvą...

Užgeso lempos,
Didžiosios aikštės pakrašty,
Sukniubo vyrai,
Belaukdami Šviesaus Rytojaus,
Nors niekas nebelaukia,
B e t Tu e i n i...