O lietus tiktai kaukė

Lietaus ašarėles renku

nuo medžių ir lapų žalių.

Einu aš, einu pasitikti likimo...

Ištiesusi delną į lietų

brendu aš per girią iš lėto.

Riaumoja pajuodęs dangus.

Gaudau žvilgsniu saulės blyksnį,

vaivorykštė ašarėlėj sublyksi.

Ir krinta į žemę purslai

murzini, purvini...

O tu nematai,

kad verkia,

ne dangus,

o širdies

liūdesys...


O lietus tiktai kaukė.