- - -

Į medunešį vasara žengia.
Šaudo liepos nektaro uogom.
Kyla bitės ir skrenda į dangų.
Prunkščia vėjas, debesys žvanga.

Medžių kaktos iš baimės rasoja.
Prakaitai išsilieja upeliais.
Tvenkiny išsižiojusi kuoja
Spokso — debesys tai ar avelės?

Svyra medžiai nuo kranto ir griūva
Visu ūgiu į vidurį upės,
Šniokščia viesulas, įkvėptas jūros, 
Smėly pėdsakai mažo paukščiuko.