Vanduo

Basomis per tą vakarą
Po indigo ir purpuro gomuriu
Tilto nutrinta atbraila
Pirštų dilgsėjimas
Lyg po rūgšties injekcijos
Rūko kristalinis šydas
Įsupęs į drobę baigties
Gervių palaimintam šokiui
Atveria plaučiuose versmes
Nesvarumą
Sąmonės vandenyną
Kai nerimo dienų pelėsiai
Sunkiasi per trupantį tinką
Į keturias sienas
Kambarį sielos
Kur perlamutriniai kokonai
Nevirtę drugiais
Vis dar minta
Gyvasties atsargomis
Iš kaukolės korėtos
Kaupiasi laisvei
Per sausrą
Kur kaulų dulkių audra
Kur kraujo stygų tyla
Kur nejaučiu nieko
Tik skaidrumą ryto akies...