Iš pranašaujančio sapno

Giliam, sustingusiam sapne.
Paskendusios pasąmonės duobėj.
Nuo prakaituoto veido liejas atgaiva,
Mirties akivaizdoje keršto kupina.

Sapne išpranašauta nebūtis gyvų žmonių.
Apnuoginta tiesa baisesnė net už patį melą.
Alkano praeivio lūpomis bėgiojanti rasa,
Šaltu speigu praryja bemirštančią tylą.

  Priedainis:
  Sapnai - numirusios žmonijos pasmerkti vaizdai.
  Juodi varnai - dviejų pasaulių pranašai.
  Žmogaus mintis - naikinanti galia.
  Tyli naktis tik dar viena šalta mirtis sapne.

Ant juodo kryžiaus prikaltas vienišas padaras.
Skausmo lašus liejantis, kruvinas.
Aistros dilginanti rykštė nukryžiavo jo kūną,
Už tai, ko nesupranta purvina sielos tuštybė.

Paskendęs praeitį, tiesos ieškotojas naktį,
Sudrebina besisukantį rutulį.
Apšviečia degančia šviesa gyvuosius,
Pražudo paskutinius Dievo potėpius.

  Priedainis:
  Sapnai - numirusios žmonijos pasmerkti vaizdai.
  Juodi varnai - dviejų pasaulių pranašai.
  Žmogaus mintis - naikinanti galia.
  Tyli naktis tik dar viena šalta mirtis sapne.

Iš sapno niekinga deivė iškyla.
Per miško gelmę žengia, niokoja kas gyva.
Nuo užslėpto nakties bažnyčioje tūnančio altoriaus,
Nukritusi taurė, sklidina kraujo, užtvindo sielą.

Taip vėl prasideda kova tarp juodo ir balto.
Vėl ieškoma mintis kas bloga, kas gera.
Taip vėl pasauliai susilieja,
O žemė tik nekaltu aukų idėja.

  Priedainis:
  Sapnai - numirusios žmonijos pasmerkti vaizdai.
  Juodi varnai - dviejų pasaulių pranašai.
  Žmogaus mintis - naikinanti galia.
  Tyli naktis tik dar viena šalta mirtis sapne.