Angelas

Stoviu priešais angelą,
O jo krūtinėje - skylė.
Nutildė jo pragarišką giesmę tėvai,
Mat bijojo savęs labai.

Po angelo sparnais
Dėžutė tarp šonkaulių įsispraudus guli -
Ten Kaino kardas trūnijęs
Po metų saulę išvysdęs dulkėm pavirsta.

Tylus, bevardis ir pažabotas,
Tupi jis pagonių griūvėsiuos...
Kiekvienam atrodo kaip nevykusi akmeninė statula,
O man vaidenas, kad toji alsuoja į mane.

Tiesiu ranką nedrąsiai:
- Eime su manimi...
Nepaliksiu aš tavęs,
Tik turėsi susidraugauti su mano Michaeliu, - priduriu nerimtai.

Ne, ne taip pasakiau...
Ir vėl susimoviau, eilinį kartą.
Kaip galiu prašyti to,
Ko baidausi kaip pelė dykumoj?

Atsakymo bijau,
Nebegaliu žiūrėt jam į akis...
Angelas primena mane,
Tą naktį užgesinusę žvakes.