RIP (žinutė draugeliui)

Reikia Idėjinės Pagalbos

Mano bičiuli, aš sergu ir
pastaruoju metu tavęs nebematau
gatvėse nebesutinku
sutemus tarp didmiesčio kolonų
po tamsiu uždangalu
mes čia visi jaučiamės kaip po žeme,
prisimenu tave kai žiūriu į
trupančius Naujininkų balkonus
ir po jais gulinčius laistytuvus
vazonėliai ir lempos prie lango,
baisiai nebesiseka lošt,
prakišu ir vis noriu nusišaut,
o juk taip sukaldavom abu
senais laikais, mano rankos, tavo akys,
trečiosios dvasios protas,
nepralenkiama komanda, drauguži,
tikiuosi nebūsi kur dingęs, gal tik užpylei
gerokai su bičais,
pažįstu tave, juk kvepinaisi mano kvepalais,
bet mergos tave labiau mylėjo
tokį pasakorių, tauškiantį savo gražbilystes,
kur pasidėjai, susuktume kokį kasiaką gerą,
įšautume bongą, nereiktų čia sėdėt ir šūdo malt
man sukriošusiam seniui,
kur pasidėjai, nejaugi jau miręs?
Beje, gal gali pagelbėt? 1G?