Vėlų ramų vakarą
Neramiai klykiant merginoms
Pažadinai mane tu,
Varne! Karrr...
Ir sugrįžau aš prie poezijos
Kaip tu man iškarksėjai.
Toksai mano likimas -
Popierium kraujas liejas.
Gyslotomis rankomis
Kaip lapų plaštakomis
Aš gniaužau popierių
Ir savo laibą kūnelį.
Ir kai aš mirsiu,
Dulkėmis apipūstytas
Mano kruvinas akis
TU išbadysi.
Poetas be akių -
Tai tas pats, kas aš
Šiame gyvenime.
Vienas.
Tamsus.
Krauju savo pasimaitinsiu
Ir tyliai,
Vos krebždėdamas juodais nagais,
Užsirakinsiu.
Pradingsiu.