Veidrodis

Mano gyvenimas-  veidrodis,

Rodo jaunystės nusėtus metus,

Jauną save ir gyvenimo džiugesį,

Jame pamačiau aš, ir kas bus?

Ir nesistebiu, - vėlų rudenį

Buvo tai, kai kiti nepamatė manęs,

Kur ta jaunystė, kai šaltiniuose sruvo,

Kur ta svajonė, aplenkusi mus?

Mano gyvenimas, kiek dar jo liko,

Šypsosiuos veidrodžiui...

Jam tik vienam aš įdomi.

Mano gyvenimas- veidrodis,

Vistiek vieną kartą suduž....

Ir sapnuosite, jums atrodys,

Kad iš viso negyvenau,

Ne eilėraštis čia tik laiškas,

Bet ir jį prieš veidrodį parašiau...