Padykėlė

Jaučiu kažkaip padykus tu esi.
Matau tave aš lakstančia po jūros smėli,
basom kojytėm, palaidais plaukais.
Šypsaisi, kažką vis sau niūniuoji,
tikriausiai melodija kuria esi pamėgusi labai.
Įbėgi iki keliu tu į jūra,
delnais bandai  ištaškyti šėlstančias bangas.
Lengvai uždususi parbėgi sau į krantą,
su šypsena valaisi savo kaštoninius,
sudrėkusius plaukus.
Gražiai parudęs tavo veidas,
gražiai paryškina žydras linksmas akis.
Man šypsena taip pat pakyla,
kai prisimerkus pasižiūri tu įsaulia.
Grakštus šešėlis krenta ant smėliu ko.
Tikra padykėle atrodai tu.