Pasigirsta muzikos garsai,
Realybė aplenkia tave.
Nakties hipnozėje naršai
Ir įžvelgi tikrovėje save:
„Aš suvokiu esąs paslaptyje,
Mano mintys tik apie tave.
Apglėbsiu naktį, užgniaušiu jausmus
Ir svajosiu tiktai apie mus
Jūros platybių tolumoj
Tave regiu. Ir verkiu širdies gilumoj.
Sustojo laikas, o aš naivuolis vaikas
Svajoju, laukiu, tikiuosi...”
Mano mintys, mano ašaros, dvasia
Skirtos Tau. Kas tu? Nežinia...