Tuščiose mintysę nuskęsta mano skausmas
Mėnulio apsūpti girdisi vilkų kauksmas
Nors sunku dėlioti žodžius ir mintis
Tačiau aš nepalūšiu, nepalūš ir mana širdis
Žvelgiu į tavas akis, žvelgiu į tas tyles mintis
Aš tyliu, man sunku tebunie tai mana lemtis
Aš atsistosiu vėl ir vėl išnaujo, ir nepalauš manęs net mirtis
Nors sunku ką ir bepasakyti kai sieloje gūdi naktis
Aš ir vėl su savim kovosiu, nepbepasiduosiu
Išnaujo į naują kovą save atiduosiu
Ir tos sunkios mintys mane kamuoja, bet aš to nebedovanosiu
Aš ir vėl išnaujo atsistosiu ir savo laime kitus apdovanosiu.