Kas tai yra?

Gal tai duona, kur buvo ant stalo švaraus?
Gal šypsnys, gal ranka, kur manęs nenuskriaus?

Gal tai buvo viltis pasišildyt, pabūt –
Prigludimo svaigaus stebuklingas tabu?

Aš tikrai nežinau ką dariau ir sakiau,
Juo didyn tas dangus, juo ėmiau nuosaikiau.

Ten skambėjo daina, pykčio žodžiai visi,
Kaip ugnies kibirkštis tolimam debesy,

Nei ranka palytėt, nei paslėpti savy –
Lyg jaukios šilumos subtilybė gaivi.

Ji atėjo, žinau, iš namų gilumos –
Prigimties paslėptos ir tik man galimos.