Naktinis bučinys

Nežinau kodėl ir kaip, bet kai tik užsimerkiu,
tuoj pat matau veiduką tavo.
Akutes, blakstienos riestos, nosyte tavo daili.
Netyčia aš pagaunu save, siekiu pasiekt tavo lipšnias lupas .
Aš prisiglaudęs pabučiuoju,
ir dar ir dar ir dar.
Tu nusišypsai, kažko kikeni, kažką sumurmi ne suprasi.
Lengvai nubraukus tavo plaukus,
prisiglaudžiu prie tavo nuostabios ausytes.
Švelniai paklausiu, kodėl kikeni.
Tu taip juokingai susiraukus, gal būt šnibždėsis tau mano, kutena tau ausite.
Apsiraminus, su savo nuostabia šypsena veide,
tu pabučiuoji jau mane.
Tuomet ramus aš ir užmiegu, su tavo saldumu lupose manose.