Atleisk,
bet vis dar nemoku...
nemoku nebeprisiminti
ir šiandien
mano siela
juodu apdaru dabinasi.
Neverksiu,
žinau,
kad tada pažadėjau.
Tą rudenį,
kai mindėme
skersgatvius lietaus nuskalautus.
Žinai,
aš jau
beveik atleidau.
Tik kartais
kai ima lyti
vėl supykstu -
tu nebesaugai
manęs
nuo lietaus...
2003 12 13 Skiriu Varnui (ilsėkis tarp spalvotų pūkų).