Gravitacija

Jis beveik niekuo nesidomi, kartais ateina su alkoholio kvapu. Dažnai konstruoja lėktuvus. Tai mus labai nervina. Sakome jam – mokykis, nes neturėsi iš ko duonos nusipirkti. Bet jis užsidaręs ir su mumis beveik nekalba. Bandėm ir gražiuoju ir piktuoju, ir diržo davėme. Tie randai ant rankų, jis pjaustosi kartono pjaustymo peiliuku. Gydytojau, ką galėtumėte patarti?
- Brendimas, mieli tėveliai.
- Einam greičiau iš čia. Šitas asilas nieko nežino, – paragino tėvus. Ir trenkdamas durimis išėjo.

- Viskas kas kyla iš manęs yra tiesa – pasakė jaunuolis ir nušoko nuo devynaukščio. Medikai atvyko greitai, matyt važiavo kažkur šalimais, įdėjo atsipalaidavusį tarsi guminį kūną į automobilį ir su įjungtais švyturiais nulėkė ten, kur galės prijungti prie galingesnių gyvybės palaikymo aparatų.
- Kas tau pasakė, kad moki skraidyti? Ar įmanoma nugalėti gravitaciją? Vaizduotėje taip, bet fizinėje tikrovėje ne, - abejojo seselė Patirtis.

Patalpoje stovi daugybė monitorių. Juose matosi bėgantys skaičiai, raidės. Jie atrodo beprasmiai ir suprantami tik mašinai. Kituose matosi besikeičiančios žmonių nuotraukos. Stovi du tipai, su visuomenės programavimo ženklais ant rankų:
- Greičiau, nagi padėk jam. Turi būti kiti variantai. O ne! Jis eina link devynaukščio. Nešok, sustok! Išnaudok savo jėgas. Viršyk! Suvok dėl ko tai darai. Jis jau prie pat krašto.
- Pavyko, perkėliau tai į paralelinę visatą.


- „Paauglys nušoko nuo devynaukščio. Gydytojų pastangos atgaivinti jaunuolį buvo bergždžios. “ Įdomu, vakar pats norėjau tai padaryti. Ar nejaučiu mirties alsavimo, kad noriu ją priartinti? Nenoriu vergauti, noriu būti laisvas. Kas mane stabdo nuo tokio pasirinkimo? „Savižudybė yra blogai, gyvenk dėl kitų. Vergauk. “  Tai žinios, kurios ateina iš kitų, kurios klaidina. Aš gėriau, rūkiau, bet tai ne savęs žudymas. Kai kurie rūkaliai nesuserga vėžiu, ir alkoholikai ne visi miršta nuo inkstų nepakankamumo ar kepenų cirozės. Alkoholis, cigaretės. Tai nėra neabejotini savižudybės įrankiai. Tokie užtikrinti kaip peilis, stogas, mirtina injekcija. Cigaretės tai atsipalaidavimo ir malonumo sukelėjos. Alkoholis nors ir turi rytinių pasekmių, bet jos daugiau psichologinės arba reikia gerokai padauginti, todėl gali būti kaip apsinuodijimo įrankis. Mirtis tavęs tyko nežinia kur, ji po truputį artėja. Ir nežinia kuriam taške ji tave pasitiks, kokia bus jos išraiška. Ar tai bus baimės garsas ar laisvės?


Aurimo nemėgo mokykloje. Jis buvo kitoks, atitrūkęs nuo žemės. Atrodė, jog turi stiprybės, jėgos, bet jos nenaudoja. Grįžęs namo ima peilį ir rėžia sau per ranką, tarsi skaičiuodamas kiek dienų liko iki pabaigos. Jaučia kaip pjūvio vietą ėda prakaitas:
- Pagaliau nuraminau tave. Mokykloje kumščiuoja, kieme muša. O aš pats esu valdovas, tie jų smūgiai, aš juos valdau. Nulupčiau nuo savęs odą, pamažu ir mėsą, po truputį nukraujuočiau kol nustotų veikę vidaus organai, kol širdyje neliktų varinėjamo kraujo, atsisakytų smegenys... Galvą rėžia mintys iš pozityvaus mąstymo knygelių: „mąstyk pozityviai. Džiaukis gyvenimu“. Dar vienas rėžis.
Staiga monologą nutraukią skambutis į duris, svaigsta galva, silpna. Duris atsidaro pačios:
- Gyvenimas mėšlinas, neverta gyventi, jeigu neturi vertybės, dėl kurios galėtum numirti. Tuomet miręs galėsi tapti vienu su ja.
- Atstokit nuo manęs, aš noriu būti laisvas!
- Vienaip ar kitaip mirsi. Bėk nuo manęs ir ašmenų kirtis nuskambės kaip baimė. Tu pažinai, kad dėl laisvės gali ištverti vienatvę, patyčias. Tu supratai, kad dėl laisvės gali paaukoti draugus, turtus, įsitikinimus. Ar nesi vertas jos atrasti?

Bet berniukas tvirtino, jog nugalėjo gravitaciją. Apgriuvęs namas, kuriame nesimato nei žmonių, nei kitų gyvybės ženklų apsuptas pilko amžino rūko, kurį protarpiais praskverbia šviesa. Pučia vėjas kuris išvaiko nykų sustingimą. Jis dabar klajoja po rajoną kažko ieškodamas. Tie patys drabužiai, rudas megztinis, liūdnas veidas, žemyn nusvirę lūpų kampučiai ir mėlynos gyvybės pilnos akys. Jo nepavyko išgelbėti, bet jis vis kartoja: aš nugalėjau gravitaciją. Staiga jį praryja šviesos pliūpsnis suskaidydamas į smulkias daleles, kurios skyla į dar mažesnes, kol galiausiai lieka tik šviesa.

Mudu su vyru norime sužinoti dėl ko tai įvyko. Staiga spiritistas padeda nuotrauką į šalį:
- Jis laisvas, jis nugalėjo gravitaciją.