Rašyk
Eilės (78111)
Fantastika (2284)
Esė (1538)
Proza (10863)
Vaikams (2685)
Slam (68)
English (1208)
Po polsku (343)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Trakte kalbės
žara vakarė
iškankintoms sieloms...
Vienai - keliaujančiai
atsižadėt saves,
visatos skausmą rašant
į raudų sieną atsirėmti.
Kitai - sustingusiai nuo netekčių
negalinčiai
per tyrą savo skausmą
nei žingsnelio žengti.

Te neužtvenks
žibuoklių džiugesio
malda -
it kraitis skrynioje
pilna sotumo
gylybės ir paradų,
pati save užvaldžius karalienė
palaimintos ramybės
rūmuose -
rėmeliuose ant sienos
širdį atidariusi.,, Motule!  Kur tu?!
Švelnumo žodžių pasiilgau
Malda - stovėti liepė
ir laukti čia,
ir mokytis skriaudas iškęsti;
nuo darganos iš svetimų šalių
basą širdužę gelia...
Liūdžiu be rimo - be tėvelio,
be ritmų - brolių
lyg pamesta, išduota
čia- kryžkelėje stoviu „,, Dangaus tu - trupinėli
žemėn kritęs,
vaikeli eik su juo.
Padėk suklumpančiam pakilti
kol pasirems lazda
išmintimi gumbuota
ir vedančia tolyn,
kad dar iki mirties
surinkt eiles suspėtumėt,
visas kurios pasauliui
dainomis nevirtę.

Nebepraeikite
nepasisveikinę -
tiltų griovėjai tylūs -
nors ir suskeldėjo dangus,
o pasistenkite atspėti
viens kito žaibų kelią
kur kirčiai krito  visą naktį
kad kitoj upės pusėje
jau niekas nebelaukia,
o griaunant tiltus
išgujama vienatvė „.
2014-05-21 12:35
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-08-31 22:28
TylaSidabrinis
iš rudens nebeliko jau nieko Tik sniegų ir pūgų baltuma Vasara nebando sugrįžti Ir jausmai lyg paliko mane. Stotis ir eit į laukus ne taip norisi Kaip, kad eidavos dar neseniai Ir rankos darbais bjaurisi Ir nesinori visai būt savim Paskutinė malka kūrenasi Kas toliau,kažkodėl nesvarbu Ir lyg šerkšno, lyg nuosmukio atsvarą Mielos vardą sakau ir virstu.Savo laužu,mažu drugeliu.Vis artėju, o galbūt grimstu.Į tą vakarą, kai nuo pasaulio slėpėmės, Lyg bekraščiam dangui, Tarp žvaigždžių, Atsivėrus langams Viskas nuplaukia Ir bučiuoja žiema Lyg kirčiu Bando man pasakyt Aš tai AŠ, O kas tu?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-05-22 01:06
TomKomPotas
Motulės, tiltai, žibuoklės, žaibai danguje lyg ir pabodę... Bet kūrinėlis turi tokio nuoširdaus kabinančio jausmo, pabaiga simpatiška, tad 3+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-05-21 14:20
herbera
Na, ar nesakiau -jau ir gavote penketą vien už Jūsų komentarą man.
Kūrinys sudomini , bet neviską galima sugriauti...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-05-21 13:09
Kadagys
Labai prasmingas kūrinys, labai patiko 5.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą