_

degti, žmogau

pasiima smilkalą
užsikiša už ausies
tartum kokį šiaudą
ir rūko geltoną
šiaudelį iš makdo
sukdamas skrybėlę
priešais tave

čia o, jis šviesus
vaikšto kaip reptilija
groja garsais
po laiptais po stogu
ir viršais žmonių
žiūrinčių gėjišką porno,
čia visi žiūri porno
o aš nieko nesu

pasiima smilkalą, aš degu
kambario žvynus
deginu aukso lėkštes
varvinu vašką, imbierą
ir išvarvinu mėnulį
kuris toks juokingas
jog tavęs net nėra

tik daikčiukai kampuos
violetinės pirštinės
lyg užtrauktos membranos
ant akmeninių banginių,
ir laikrodžiai 220
kompaktiniai diskai
išsuktos žibintų rodyklės
po mūsų degu

eisiu dabar
išskleidęs švytuoklę
atsisėst ant odinio
morfėjaus foteliuko
tarpe dviejų
negyvenamų lovų
paprastai taip
pasilengvinti