Yra laiko iškrauti žodžius į kompiuterį,
Yra laiko nemigai su nakties šėlionėmis,
Bet nėra laiko sau, kad pakeistum lūkesčius,
Kuriais nusagstei namus ir dvejonėmis,
Kurios pastoviai sugrįžta tėviškės upėmis...
O vis tik parašai eilėraštį, kančios išnešiotą,
Nevadinsi jo kūdikiu, atsiradusiu laukiant...
Nes jis bus staigus spindulys sieloj skrajojantis,
Amžino laiko buvimo įrodymas...
Žinau, tai tu neturi šito laiko, bet jo visada yra
Ir patikėki, kad šitas laikas - degantis oras!