Senė

Kokia nuostabi yra senatvė! Guli ant sofos ir žiūri į lubas. Niekas tavęs nemūčija: joks viršininkas tavęs nepasigenda, neieško su žibintu, neskambina varpais ir dar pinigų gauni už dyką.

Nuomavosi studentas kambarį pas vieną senę. Ta senė buvo tiek visko gyvenimo patyrusi, tiek sužinojusi, kad net buvo nupušusi. Tačiau už minimalią kainą galima ir su tokiom senom žabom pagyventi, maža dar pažvengsi iš tokios durnės.
Ryte, šviežiai nusiskutęs ir išsikvėpinęs dvokiančiu odekolonu, užsidėjęs savo gražiausią švarką, kepurę, rankoje laikydamas portfeliuką, paprašė senės pietums kugelį iškept. Senė apsižiūrėjo. Bulvių nebuvo.
-Sūneli, bulvių nėra. Gal eidamas iš paskaitos prigriebsi turguje?
-Tu ką, sene, gal išdurnėjai?! Aš užsiėmęs šiandieną. Man svarbios paskaitos, gi greitai sesija. Pati turi marias laiko, esi stipri kaip jautis, negi negali pati nueiti iki turgaus? Ir pasivaikščiotum, kaulus pramankštintum, oru pakvėpuotum. Še imk pinigų, nueik.
-Teisingai sakai, jaunuoli.
Paemė senė pinigus.

Užsismaukė savo akademiko kepurę ant savo mokslų sužalotos galvos ir pradingo.
Senė apsirengė. Pasiemė maišą bulvėms ir išpėdino iš savo Bastilijos.
Gražus oras. Pavasaris. Šilta, malonu. Džiaugiasi senė, prisimena savo  „raudoną“ vaikystę.
Turguje visokio mėšlo gali rasti: ir padevėtų apatinių už pusę kainos, ir pašvinkusios mėsos, ir vogtų „mobiliakų“ - žodžiu, visko ko „tikrai“ liaudžiai reikia. Nupirko boba bulvių mėšlinų iš kažkokio jaunuolio su treningu, sumokėjo porą grašių (tiek jos iš tikrųjų ir vertos)
- Jaunuoli, gal padėsit bobutei bulves iki namų parnešti? - paklausė kažkokia davatka prie gretimo prekystalio.
-Oi, ne. Žinau aš tas pasakas. Nusives mane į savo trobelę ant vištos kojelės ir ištvatins kartu su visokiais kipšais, - atšovė jaunuolis.

Nešėsi senė bulvių maišą. Ėjo namo. Džiaugiasi jos širdis. Norisi jai šokti ir dainuoti kaip jaunystės diskotekoje.

Mėlynos gatvelės. Kas atspėti gali
Mįslę balto akmenio pražydusio prie kelio?

Ūmai paslydo bobutė ant kažkokio banano ar ant kokio kito velnio ir tėškėsi ant žemės. Visai kaip tos dainos tesiny:

Nukritus iš dangaus ant grindinio sunkaus
Prie kojų paukščio plunksna prisiglaus...

Išsigando praeiviai:
-Miršta! Miršta! Bėkit iš čia! Geriau nematyti tokio siaubo! Dieve mano, visas asfaltas kruvinas! Patraukit vaikus!

Bulvės nuriedėjo velniop grindiniu. Kažkokie valkatos kelias nudžiovė ir spruko, kad liudyti nereikėtų. Guli senė. Viešpatėli, kaip ji juokingai atrodo! Jai keista net pačiai, kodėl jos niekas nenufilmavo?!
Kvatoja senė kaip ragana. Kaip ragana ant laužo. Išleidžia paskutinį kvapą.

Studentas grįžęs nerado nei senės, nei kugelio. Parašė pareiškimą, kuriame atsisakė nuomos paslaugų. Negi gyvensi pas kažkokią senę, kuri tavo pinigus prageria?