Gudruolė Linutė

- Žiūrėk, mamyte, gėlės žiedas
Pakilo, skrenda – kaip gražu!
- Oi, ne, Linute, tai – drugelis,
Jis tik tupėjo ant žiedų.

- O ten - dar vienas, tik mažesnis,
Drugelio vaikas – jau žinau,
- Bitelė ten, mano dukryte,
Girdi, kaip dūzgia? Eikš arčiau.

- Ji šiam žiedelyje darbavos -
Surinko smulkias daleles –,
- O kam jai tos dalelės, mama?
- Ji jas į avilį nuneš.

- O avily gamins medutį,
Ir mamos gydys juo vaikus,
Kad jiems gerklyčių neskaudėtų,
Su pienu jis juk toks gardus!:)

- Oj, nelabai, - Linutė raukos,
- Saldu ir nelabai gardu.
- Todėl, kai šalta, pasisaugok,
Nepyk, kai paltuku rengiu.

Ir vėl Linutė kaktą rauko –
Kaip nusibodo paltas jai!
Juk taip pavasarėlio laukė,
O jis - toks šaltas – a ja jai!

- Tai kas geriau, sakyk, Linute,
Susirgt ir lovoje gulėt?
Pienelį su medum gurkšnoti,
Pro langą sau liūdnai žiūrėt?

- Na, tik ne tai, - Linutė mąsto,
- Smagumas koks dabar lauke!
Geriau paltuką apsivilksiu –
O gal nupirk man naują – ką?