Virtuvės alchemija

Šią virtuvę, su baltomis didingomis medinėmis spintelėmis, galima buvo vadinti tvirtove. Kiekvienas šaukštelis, dubenėlis, pieno plaktuvėlis turėjo savo vietą tose spintelėse. Pačiame viršuje, puikavosi varinė grūstuvė ir milžiniškas arbatinis, kurio jau beveik niekada nenaudodavo, tiesiog kartą per metus nukeldavo ir nušveisdavo kad gražiai spindėtų.

Ši virtuvė buvo traukos centras, kuris masina ir nebyliai savo skleidžiamais kvapais kviečia į vidų, o peržengus slenkstį, kasdienybės rūpesčiai palengva ištirpsta karšto šokolado garuose.

Virtuvė buvo kampinis kambarys name, todėl turėjo langus į rytus - siurbčiodamas kavą matydavai kylančią saulę,
ir į šiaurę - kuri apsisiautusi kailiniu gobtuvu, per žiemos speigus ant langų išraitydavo ledinių gėlių vainikus.

Čia rytais iš skrudintuvo žvaliai iššokdavo duonos riekelės ir ant jų uždėti ir sparčiai išsilydę sviesto gabalėliai užkvepėdavo pusryčiais.
O sekmadieniais, kai pakildavo saulė ir auksiniais spinduliais imdavo kutenti nosį, visas namas pabusdavo nuo storų, purių ir burnoje tirpstančių vanilinių garuojančių blynelių alsavimo ant keptuvės.
Ten per gimtadienius į šaldytuvo spintą būdavo vos sutalpinamas storas ir išpampęs, puikiu gaiviu grietininiu kremu perteptas meduolinis tortas, jo sodraus kvapo persismelkdavo šaldytuvo lentynėlės ir dar kelias dienas po šventės atidarinėdavai šaldytuvo dureles vien tam, kad nosį palepintum išlikusiu saldaus grietinės kremo aromatu.

Ten ant viryklės prieš pietus pupsėdavo sriubos puodai, iš kurių pravėrus dangtį vyniodavosi kvepiančiųjų pipirų, svogūnų galvų su prismaigstytais gvazdikėliais, bei plaukiojančių lauro lapų kvapai.
Virtuvė žinodavo iš kur atsiranda kietos keistakvapės sūrio drožlelės ir per kiek minučių jos tampa tąsiu, sultingų sūrio pagardu.

Ten pro orkaitės langelį, šviečiant mažai spingsulei, matydavai kaip kyla pyragai ir skrunda cinamoninės, cukrumi apibarstytos sraiginės bandelės, girdėdavai kaip baltame vyne pamerktos kartu su apelsinų žievelėmis verda kriaušių puselės.
Ten būdavo magiškai su cukrumi ir citrina išplakami kiaušinio baltymų kalnai, kurie džiovinami virsdavo morengų bokšteliais ir paskui nepastebimai ištirpdavo svečių burnoje.
Ši virtuvė stebėdavo ir cukraus pudros snaigeles, kurios apsnigdavo ir šėlmiškai paslėpdavo šiek tiek per daug pakepintų pyragų viršų.

Virtuvės sidabriniame puodelyje būdavo išverdamas ir vanilinis kremas, kuris savo likimą atrasdavo meiliai sudėtas į plikytos tešlos pyragėlių vidų, kurie stebuklingai iš mažų tešlos gumulėlių būdavo pavirtę dailiais tuščiaviduriais kamuoliukais. O jei būdavo ypatinga vestuviška šventė, šie dailūs profitroliai būdavo sukraunami į milžinišką kalną ir, kad neišbyrėtų, apraizgomi auksinės karamelės siūlais.

Ši virtuvė buvo girdėjusi begalę malonių ir nelabai malonių, tačiau svarbių pokalbių, kurie tęsdavosi iki paryčių, nes tik virtuvėje išsirutuliodavo gyvenimo prasmės klausimai, būdavo sprendžiamos  gyvybiškos problemos, ieškoma pasaulio atsiradimo tiesų ir pati virtuvė apsnūdusiomis akimis, tačiau smalsiomis ausimis, laukdama įdomių naktinių kalbėjimų, antrą valandą nakties sumaldavo švelniai skrudintas juodas pupeles ir išvirdavo tris šimtus skirtingų kvapų turinčią kavą tokiems pat apsnūdusiems namiškiams ar svečiams, bei atidariusi slaptas viršutinės spintelės dureles, pasiūlydavo trapių imbierinių,  sausainėlių su grūstu kardamonu, iš raudonos su baltais taškeliais skardinės dėžutės.

Kartais, kai reikėdavo paramos, nueidavau į šią virtuvę ir ji tyliai uždariusi duris į tą pasaulį, nuo kurio man reikėdavo pailsėti, pavaišindavo šokoladu aplietomis slyvomis iš slapto stalčiuko, tada ramiai užplikydavo žalios arbatos puodelį ir supratingai patylėdavo kartu su manimi.