Kas dieną plakiau, vis plakiau gogol mogol
Stikliniam stakane bandžiau atsirast
Subėriau akis dvi, dar primečiau žarnų
Pajungiau elektra, kurią taip taupiau
Kiaušiniai sudužo, pravirko mergelės
Nekaltos nekaltos, bet rimtos labai
Daviau atsigerti saves, negi gaila
Bet jos atsiskė manes įžuliai