virsmas

Piktas, liūdnas, atšiaurus
Pučia vėjas kalnuose žvarbus
Mazochistiškai glamonėja man krūtinę-
Ten giliai jausmai seniai sustingę.
Tolumoj supasi seserys snaigės
Ant svetimų sūpynių,
Jos glaustosi tarytum prostitutės
Gundančios, bet viduje šaltos  meilužės.
Apatiją plukdanti upė užšąla
Ir tėvas mėnuo jau uždega žvaigždes.

Šiąnakt visus apkloja ramybė,
Tokia keista, tokia jauki
Ir nors tamsa su šalčiu bendradarbiauja lauke
Į lova guluosi širdimi ramia:
Šiandien patyliai prozelitu patapau,
Ir gamtos išdaigas nuoširdžiai pamilau.