Ir norėjau dar kai ką pasakyti

Jei nerašytum tų keistų raidžių ant savo kūno
Man būtų daug lengviau neskaičiuot iki dešimt.
Iki užmiegant. Nes prieš akis kyla vaizdai, na
Suprask čia ne apie tave, tik niekas
Žemėj nejungia raidžių taip kaip tu.

Ir kaip čia pasakius, taip pat būtų gera
Jei liautumeis rautis iš miško paklotės,
Kai šiaurėj pašvaistė. Tai trikdo.
Suprask, mano akyse susiskleidžia taurėlapiai
Kai padauginu pienių vyno.

Ir dar kai kas, - tarė bepradedant suktis
Ant dešinės kojos nykščio –
Buvo labai gera tave apkabinti ir prisiglaudus stebėti
kaip tavo pilvas atrodo kvėpuojant.
Bet suprask – oras kaip žvėris, jis ryja tave iš vidaus
Skrendu, Anaksimenai, o tu nekvėpuok.