Pakilus saulutė iš miego gilaus,
Ritas padange – nieks nepagaus.
Prikelia paukštį, prikelia gėlę.
Mums pro langelį šypsosi vėlei.
Paliestas saulutės, gal rankų švelnių,
Tave apkabinti, mamyte, skubu.
Tau, meilę akutėse savo nešu,
Nes man, mylimiausia esi iš visų.
Rankutėmis kaklą stipriai apsivysiu,
Tau, bučiny švelnų ant skruosto paliksiu.
Į ausį kuždėsiu, kaip myliu tave,
O, tu, man galvelę paglostai ranka,
Kai lūpomis palieti nosį, akis –
Iš laimės suvirpa manoji širdis
Ir noriu prigusti stipriau prie tavęs,
Tegul mūsų meilė, niekad neužges...