nebekris

Jau niekada o niekada
lankon gėlėton žvaigždės
                          nebekris
Nes jų nėra.
  O ir nebuvo…
Nes tai – tik sapnas –
žvaigždės, jūra, gėlės,
mergaitė, besijuokianti mėnulio
nušviestoj pievelėj…

Pro stiklą prasiskverbęs spindulys –
jau ne tas pats –
tik mėlynas, pavargęs pluoštas
purvinos šviesos,
bet atkakliai, taip atkakliai
keliaujantis pirmyn –
apšviest, sušildyti,
paglostyt ar –
sudegint?

Jau niekada, o niekada
dangun žvaigždėtan gėlės
                                nebekris