ruduo

o piniginėj 1. 70 teliko
ir skrandyje tik bruknės, cukrus spardosi
aš turėjau tris cigaretes iš tavo rankų
kurias gailėdama taupiau
ir žinau - jau niekados nedegsiu
vėjas, ruduo, gūdu
ir temsta paširdžiuose vos prašvitus
medžių lapų  košė pusryčiams
ir brolio drožtu šaukštu kabinu, nes myliu
o jis ten toli, ir čia tik šaukštas -
sausa pušis -
rakštis palikdama braukiu liežuviu
ir dar, ir dar
ir sotumas nepasotinamas
amžina meilės išraiška
pro slenkstį
į lauką
ir dar
ir dar