Neišbrisiu iš pievos aš fėjų,
Kad ir kaip mane šauktų iš čia.
Paslaptingai kaip pūkas atskriejau,
Tai kaip daigas išdygsiu slapčia.
Taip kosmėjiškai, švelniai plazdensiu,
Gėlėms duosiu naujus vis vardus
Lietų geriančius plaukus kedensiu,
O nektaras žiedų toks gardus.
Jei jau fėja kažkas panorėjo,
Kad aš tapčiau šioj pievoj kadais,
Mano sielai ja tapti kuždėjo
Čia ir liksiu drauge su žiedais...
2014 04 29


žemuoginė lėja su aukso atšvaitais







