Snaigė drąsuolė

Nebijau aš aukščio!
Nebijau aš vėjo!
Tik basom kojytėm
Delnu strakinėju.

Nebijau aš šalčio!
Nebijau žiemos!
Mano sapnužėliai
Pas tave nakvos.

Nebijau aš nieko-
Nėr ko man bijot!
Juk sakei: ledine,
Gali čia nakvot.
Prisiglaudus tyliai,
Vaikiškam delne,
Snaudžia sau ledinė,
Žiemą šaukdama.

Vaikišką kumštelį
Ištiesia... tada-
Dingusi ledinė,
Dingusi šalta.

Šitiek šaukė, šitiek gyrės,
Per pusnynus yrės yrės...
Ech, drąsuole, pamiršai,
Šilumos labai bijai...