Paprasta mūsų istorija

Sidabras tavo plaukuose
Ir akys tokios gilios
Bučiuoji, virpteli staiga
Taip – mes atgijom!

Ir iš širdžių kaip kevalų
Pradėjo sunktis sielos -
Bebaimių karo mokinių
Nuniokotos ražienos..

Kadaise žuvusi, štai vėl gyva
Prie purvo pratusi našlaitė
Net supelijusiame duonos kepale
Regėjusi didžiausią kraitį
Radau tave

Padangėm sklandęs sakalas
Išnaršęs dangų, žemę ir medžius
Buvai tik tuščias masalas
Dar didesniems nei tu -
Kolei radai mane

Dabar jau amžių amžiai nebaisu,
Per kelią perbėgusios katės
Gyvename mes paprastai tik aš ir tu
istorijos nutylimos, pasaulio matomos